Nemėžio seniunija
Seniūnijos centras – Nemėžio k. ( 3 156 žm.). Seniūnijoje yra 23 kaimai, didesni iš jų: Skaidiškės (5 167 žm.), Daržininkai ( 410 žm.), Kuprioniškės ( 403 žm.), Didžiasalis ( 397 žm.).Trys sodininkų bendrijos : „Kloniai“, „Galanta“, „Skaistė“.
Plotas: 3 958 ha, iš jų 2 836 ha užima žemės ūkio naudmenos, 504 ha – miškai, 17 ha – vandenys ir 601 ha namų valdos paskirties plotai.
Gyventojai: 10 410 žmonių.
Seniūnijoje yra paštas, .šv. Rapalo Kalinausko gimnazija, 2 vaikų darželiai, 2 ambulatorijos, gaisrinė, koplytėlė,šv. Rapalo Kalinausko bažnyčia, mečetė, motelis, 8 parduotuvės, 6 prekybos paviljonai, 11 prekybos kioskų, kaimo turizmo sodyba, kapinės, 2 degalinės, Benedikto Tiškevičiaus dvaras.
Verslas: žemės ūkis, gyventojų aptarnavimas, daržininkystė, sodininkystė.Seniūnijos teritorijoje yra gamybos bei paslaugų ir prekybos įmonių. Didesnėms priskirstinos: UAB „Girtekos logistika“, UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė, UAB „Valdorfo mažmena“, UAB „Šilputa“, UAB „ Ąžuolų pynė“
Plotas: 3 958 ha, iš jų 2 836 ha užima žemės ūkio naudmenos, 504 ha – miškai, 17 ha – vandenys ir 601 ha namų valdos paskirties plotai.
Gyventojai: 10 410 žmonių.
Seniūnijoje yra paštas, .šv. Rapalo Kalinausko gimnazija, 2 vaikų darželiai, 2 ambulatorijos, gaisrinė, koplytėlė,šv. Rapalo Kalinausko bažnyčia, mečetė, motelis, 8 parduotuvės, 6 prekybos paviljonai, 11 prekybos kioskų, kaimo turizmo sodyba, kapinės, 2 degalinės, Benedikto Tiškevičiaus dvaras.
Verslas: žemės ūkis, gyventojų aptarnavimas, daržininkystė, sodininkystė.Seniūnijos teritorijoje yra gamybos bei paslaugų ir prekybos įmonių. Didesnėms priskirstinos: UAB „Girtekos logistika“, UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė, UAB „Valdorfo mažmena“, UAB „Šilputa“, UAB „ Ąžuolų pynė“
Susisiekimas
Viešojo transporto schema www.vilniustransport.lt
Iš stoties į Nemėžį važiuoja autobusas Nr.16 Miesto transportas važiuoja du kart per valandą. Artimiausia autobuso sutojimo vieta stotelė "SODAI" 0,8 km
Autobusas Nr. 61 stotelė Baltarusių g. ~0,4 km
Autobusas Nr. 61 stotelė Baltarusių g. ~0,4 km
Nemėžis
Nemėžis - miestelis, įsikūręs kalnuotoje vietovėje 8 km nuo sostinės Vilniaus. Ankščiau ši gyvenvietė buvo Didžiųjų Lietuvos Kunigaikščių nuosavybė ir vadinama Memežiumi. Tai viena iš seniausių totorių vietovių Lietuvoje, su savi mečete, kuri buvo pastatyta 1909 m., pagal A. Solonino projektą. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1484 m. Nemėžyje svečiavosi karalius Jonas Kazimieras ir caras Aleksas Michailovičius, kurie 1656 m. lapkričio 3 d. pasirašė taikos sutartį. Maždaug 1840 - 1850 m. čia buvo pastatyta klasikinio stiliaus pilis.
Nemėžio istorija
Įdomi Nemėžio praeitis. Jo pavadinimas žinomas dar nuo Vytauto Didžiojo laikų. Čia 1397 m. jis apgyvendino totorius, kurių palikuonys gyvena ir dabar. 1684 m. Nemėžio totoriai tarnavo Lietuvos kariuomenės pulkuose, kovojusiuose prieš turkus. Iš to meto išlikęs totoriaus Romano Dovidovino testamentas: turkų sunkiai sužeistas, jis prašo savo brolio palaidoti jį mylimajame Nemėžyje. XIV a. Nemėžyje jau buvo Kunigaikščių rūmai - Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijanos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė. XIV a. Nemėžis minimas kaip apskritis. Karui jis turėjo atsiųsti 92 riterius. 1794 m. Nemėžyje susibūrė sukilėlių pulkas, kuriam vadovavo pulkininkas inž. Jokūbas Jasinskis. Balandžio 23-ąją, susivienijęs su kitais pulkais, Jasinskis puolė caro kariuomenę ir Vilnių. Sukilėlių tradicijos išliko. 1863 m. buvęs prūsų kariuomenės pulkininkas Lepelskis Nemėžyje surinko sukilėlių būrį, kuris vėliau kovėsi su caro kariuomene Rūdiškių miškuose. 1863 metų sukilime dalyvavo ir Nemėžio totoriai, kuriems vadovavo Samuelis Ulanas.
Nemėžis buvo mėgstama Vilniaus universiteto studentų, kurie buvo nusiteikę prieš caro valdžią, t.y. filomatų, susitikimų vieta. Tarp jų buvo A. Mickevičius, T. Zanas, O. Petraškevičius, J. Čečiotas ir kiti. 1823m. - 1832m. Nemėžyje gyveno ir dirbo Vilniuas universiteto Astronomijos observatorijos direktorius prof. Piotras Slavinskis. Pas jį dažnai svečiuodavosi astronomas ir matematikas J.Sniadeckis, botanikas St.Judzilas ir garsus architektas K.Podčašinskis ir kiti.
Nemėžį valdė ir čia gyveno bajorai Sapiegos. Apie 1830-uosius metus iš Sapiegų Nemėžį perėmė grafas Benediktas Tiškevičius (1801 - 1866), buvęs Kauno gubernijos maršalka. Manoma, kad apie 1840 - 1856 metus grafas pastatė vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus bei kitus su jais kompoziciškai susijusius pastatus. Priešais rūmus, ilgame vidiniame ūkinės paskirties kieme, stovėjo žirgų arklidės, dalis jų išliko iki šių dienų. 1914 metais Nemėžio dvarą, kurį sudarė Juodasis, Bareikiškių, Šveicarų, Rudaminos ir Dolinos polivarkai, įsigijo Mykolas Bochovicas. Tai buvo šių žemių paskutinis savininkas.
1939 m. visi meno kūriniai ir istorinę vertę turintys daiktai buvo nacionalizuoti ir išgabenti. Dalis jų pateko į Vokietiją. Verta paminėti, kad prieš karą šios gyvenvietės pavadinimas buvo moteriškos giminės - Nemežė. Iš senovės paminklų yra išlikusi ir sena Nemėžio totorių mečetė, o Skaidiškėse senoji koplyčia, kuri buvo atstatyta, ir buvo pavadinta Šv. Faustinos koplyčia. Nemėžyje šiuo metu yra pastatyta nauja koplyčia-bažnyčia pavadinta šv. Rapalo Kalinausko, kurios norėjo vietos katalikai.
Informacijos šaltinis:
www.vrsa.lt
Nemėžis buvo mėgstama Vilniaus universiteto studentų, kurie buvo nusiteikę prieš caro valdžią, t.y. filomatų, susitikimų vieta. Tarp jų buvo A. Mickevičius, T. Zanas, O. Petraškevičius, J. Čečiotas ir kiti. 1823m. - 1832m. Nemėžyje gyveno ir dirbo Vilniuas universiteto Astronomijos observatorijos direktorius prof. Piotras Slavinskis. Pas jį dažnai svečiuodavosi astronomas ir matematikas J.Sniadeckis, botanikas St.Judzilas ir garsus architektas K.Podčašinskis ir kiti.
Nemėžį valdė ir čia gyveno bajorai Sapiegos. Apie 1830-uosius metus iš Sapiegų Nemėžį perėmė grafas Benediktas Tiškevičius (1801 - 1866), buvęs Kauno gubernijos maršalka. Manoma, kad apie 1840 - 1856 metus grafas pastatė vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus bei kitus su jais kompoziciškai susijusius pastatus. Priešais rūmus, ilgame vidiniame ūkinės paskirties kieme, stovėjo žirgų arklidės, dalis jų išliko iki šių dienų. 1914 metais Nemėžio dvarą, kurį sudarė Juodasis, Bareikiškių, Šveicarų, Rudaminos ir Dolinos polivarkai, įsigijo Mykolas Bochovicas. Tai buvo šių žemių paskutinis savininkas.
1939 m. visi meno kūriniai ir istorinę vertę turintys daiktai buvo nacionalizuoti ir išgabenti. Dalis jų pateko į Vokietiją. Verta paminėti, kad prieš karą šios gyvenvietės pavadinimas buvo moteriškos giminės - Nemežė. Iš senovės paminklų yra išlikusi ir sena Nemėžio totorių mečetė, o Skaidiškėse senoji koplyčia, kuri buvo atstatyta, ir buvo pavadinta Šv. Faustinos koplyčia. Nemėžyje šiuo metu yra pastatyta nauja koplyčia-bažnyčia pavadinta šv. Rapalo Kalinausko, kurios norėjo vietos katalikai.
Informacijos šaltinis:
www.vrsa.lt